Tapkite mano veiklos rėmėjais! Become a Patron!
1918-1920 m. ispaniškojo gripo metu mirė arba 25-39 mln., arba 50 iki 100 mln. žmonių – skirtingi šaltiniai skirtingai nurodo. Tuo tarpu Pirmojo pasaulinio kare žuvo tik apie 13,6 mln. žmonių. Karo skaičiai kraupūs, bet gripo statistika dar kraupesnė. Ar ši pandemija buvo pasiekusi Skuodą?
Pranciškus Žadeikis 1917-ųjų rugsėjyje rašė, jog Skuodą užklupo baisi liga, nuo kurios krentą kaip musės – mirė apie pusę tūkstančio skuodiškių. Pranciškus Žadekis ją įvardija kaip dizenteriją, tačiau tai galėjo būti ir ispaniškasis gripas, nesgi niekas tiksliai nežino kada pandemija prasidėjo. Pasaulis apie ją sužinojo tik 1918 metų žiemą iš Ispanijos, kuri nedalyvavo kare, laisvos spaudos. Būtent todėl šį gripą ir praminė ispaniškuoju. Kariavusiųjų šalių spauda buvo kontroliuojama, ir nenorėdami, kad priešiška pusė sužinotų apie kariuomenėje kilusią „karštinę“, taip pat kad nekiltų panika tarp karių ir gyventojų, apie tai pradžioje neskelbė. Dabar mokslininkai tik spėlioja, kur iš tiesų kilo mirtinas gripas – vieni, kad Amerikoje, Kanzaso valstijoje, kiti kad Prancūzijoje, treti – kad Kinijoje. Na, tikrai ne Skuode. Greičiausiai ją čia atnešė vokiečių kareiviai, tik apie ją okupantų valdžia tylėjo ir ligą įvardijo tiesiog dizenterija.
“Kai tik pastojo rugsėjo mėnuo, ta liga taip įsigalėjo, jog žmonės pradėjo mirti po keturis ir penkis kasdien, buvo gi dienų, per kurias numirė ir po aštuonetą žmonių, – rašo Pranciškus Žadeikis. – Iš pradžių buvi kilusi baimė tarp žmonių, nes kas tik susirgt, tas ir mirė, bet netrukus taip visi apsiprato su mirtimi, pasidarė kažkokia apatija, kad niekas nebebijojo mirties. Numirėlius laidodavome kasdien, vakarop nuvažiavę į Narvydžių ir į Kulų kapus. Būdavo jų penki, šeši, o kartais vien seni, bet daugiausia jauni. Vyrai lūžo kaip ąžuolai. Visų mirtis buvo be galo sunki.”
Ir iš tiesų, nors nuo ispaniškojo gripo mirdavo ir vyresnio amžiaus žmonės, bet dažniausiai lapais krisdavo jauni, maždaug 28-erių, kaip ir pastebi Pr. Žadeikis – vyrai kaip ąžuolai, pačiame žydėjime ir klestėjime.
“Ką gi darė vokiečių valdžia, kilus tokiai ligai? Visai nieko. Buvo liepta visus ligonius gabenti Sedon, į ligoninę, mat Skuodo geležinkelio stotyje maišosi daug vokiečių, gali kuris iš jų užsikrėsti!
Žmonės kiek galėdami, slėpė savos sergančius, kad apsaugotų juos nuo gabenimo Sedon, nes kokį tik ligonį vokiečiai suradę nugabeno Sedon, tas jau nebegrįžo. Visiems buvo žinoma, jog toje ligoje geriausia yra kuo ramiausiai užsilaikyti, kuo mažiausia tejudėti, tuomi tarpu vokiečiai sukimšdavo ligonis į paprastus gardintus ratus ir taip dulkindavo juos 38 varstus! Dauguma nepasiekdavo Sedos, numirdavo kelyje, daugiausia Ylakiuose.
Kai kurie ligonys buvo jau pasveikstą, bet vokiečiai, sužinoje juos sergant, vis tiek grūdo Sedon, ir jie tenai numirė.
Netrukus liga taip įsigalėjo ir tiek daug sirgo žmonių, jog jie jokiu būdu nebetilpo Sedos ligoninėje, tuomet vokiečiai liovėsi ieškoję sergančiųjų ir leido jiems ramiai mirti gimtojoje bakūžėje /…/ Iš kurgi atsirado ta liga Lietuvoje? Jos lig šiol čia nėra buvę. Be abejo, iš Vokietijos. Tuo pačiu laiku visoje vokiečių kariuomenėje ta liga siaubė, ypač Rytų fronte.”
Taigi, tikrai panašu, jog tai nebuvo visai ne dizenterija, o greičiau ispaniškasis gripas, nes pirmiausia virusas plito kareivinėse, per tris paras ir greičiau nužudydamas iki tol buvusį jauną ir sveiką karį.
“Kulų ir Kulalių sodžių gyventojai ateidami pasakodavo, jog geležinkelio plentu eiti esą negalima, nes visas esąs kraujais nutriestas. Žmonių mirimas pradėjo mažėti tik apie 1 spalio dieną ir baigėsi apie 10 to mėnesio dieną.”
Ispaniškasis gripo dažniausiai komplikuodavosi į plaučių uždegimą arba sutrikdavo virškinimo traktas. Tad gali būti, jog būtent dėl tos priežasties skuodiškiai ir triedė kraujais.
“Stebėtina, kad dizenterija siaubė tik kai kuriose apylinkėse. Labiausiai nukentėjo šiuo metu Skuodas ir Židikai, Tuomi tarpu kitur, pavyzdžiui, Mosėdyje, Linkimuose, visai tos viešnios nebuvo. Kartenoje viešpatavo dizenterija pernai, 1916 metais.
Skuode išmirė ta liga apie penkis šimtus žmonių.”
Taigi, visai gali būti, jog Pranciškus Žadeikis išsamiai aprašė visai ne dizenterijos protrūkį, o ispaniškąjį gripą, atkeliavusį ir iki Skuodo – pernelyg įtartinai daug ir staigių mirčių. Tačiau tvirtų įrodymų nėra – tik panašumai ir didžiulis mirčių mastas. Kaip per marą… Juk Skuode tuo metu galėjo gyventi maždaug apie 3000 žmonių ir neteko apie 16 proc. miestelėnų. Daug…
Tapkite mano veiklos rėmėjais! Become a Patron!
Pranas Šarpnickis
Straipsnis parengtas pagal: Pranciškus Žadeikis, “Didžiojo karo užrašai”, 2013m., p.257-258; Vilmos Gudienės str.”Gripo pandemija 1918-1920m.” (Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus)
Pastaba: Perspausdinant (atgaminant) šio žurnalo (tinklaraščio) turinį, atskiras publikacijas, cituojant yra būtina nurodyti šaltinį (e-žurnalas “Skuodo kraštas”) ir autorių. Bus malonu, jei perspausdinant (atgaminant) publikacijas paprašysite autoriaus leidimo tai atlikti arba informuosite apie tokį faktą autorių.
SKUODO KRAŠTAS 