Skuodo senkapiai

(C) Pranas Šarpnickis

Tapkite mano veiklos rėmėjais!

Jeigu kiltų klausimas ar kuršių laikais jau egzistavo Skuodas, atsakymas turėtų būti vienareikšmis – taip, nes jis, kaip vietovė pirmąkart buvo paminėtas kuršių žemių dalybų akte 1253m. balandžio 4d.

“…verta atkreipti dėmesį, kad, nors žinomas Kuršo vyskupo Henriko vardu išduotas Pietų Kuršo dalybų aktas datuotas 1253 m. balandžio 5 d., tikslia paminėjimo data vis dėlto laikytina balandžio 4-oji, nes ja datuoti visi kiti ta proga surašyti doku­mentai – ne tik Šiaurės Kuršo dalybų aktai, bet ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo fon Zeino to paties Pietų Kuršo dalybų akto patvirtinimas.” (Tomas Baranauskas, straipsnis “Kartena ir kuršių pilys prie Minijos – vakarinis Ceklio žemės pasienis”; Všį „Versmės“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799. Interneto svetainës http://www.llt.lt pastaba: Šis anksčiau nepublikuotas tekstas internete nuolat skelbiamas nuo 2013 08 14.)

Greičiausiai ta gyvenvietė buvo įsikūrusi ant Leibinės (arba dar kitaip vadinamo, MSMV) kalno ir aplink jį.

Dabartinėje naujamiesčio vietoje žmonės negyveno. Tikriausiai čia plytėjo miškas, o tarp dabartinių Birutės, P. Cvirkos, Gedimino ir Vytauto gatvių buvo šviesi kalva, su aukščiausia jos vieta maždaug tarp Gedimino g. 4 (Meno mokyklos) ir Gedimino g. 2 pastatų. Net ir dabar, vaikštant po centrą akivaizdžiai matosi, kad čia būta kalvos. Archeologų manymu, ta aukštuma buvo nukasta ir užpilta 25 cm. smėlio sluoksniu XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, rekonstruojant miesto aikštę ir iš lauko akmenų klojant brukį (grindinį). Galbūt kuršių laikais ta kalva buvo dar didesnė ir aukštesnė, juk kai 1572m. Jono Chodkevičius čia naujam miestui išskyrė valaką žemės ir buvo pradėtas formuoti naujamiestis, kalva tikrai galėjo būti “palyginta” – gi pagrindinė miesto aikštė turėjo būti lygi. Maždaug toje vietoje buvo pastatyta ir miesto rotušė su laikrodžiu.

Ovalu pažymėti: senkapiai ir archeologų kasinėjimo vietos – šurfai. Tai aukščiausia buvusios kalvos vieta. Čia vėliau stovėjo Skuodo rotušės pastatas.

2010-2011m., tvarkant miesto aikštę, archeologai nustatė, jog šioje vietoje maždaug tarp 1550-1600 metų būta senkapių – čia laidojosi senieji skuodiškiai. Žmonių palaikų buvo rasta ir 1963 m. statant, tuometinį Lietuvos komunistų partijos rajono komiteto pastatą (dabar Meno mokykla), jų rasta ir  statant šviesoforą Vytauto ir Vilniaus gatvių sankryžoje. O 2009m. prie Gedimino g. 4 pastato pietinės fasado dalies, maždaug 70cm gylyje buvo atkastas moters kapas. Manoma, jog čia galėjo būti senųjų evangelikų liuteronų kapai.

Būtent dėl to ta kalva galėjo būti šviesi? Gi paprastai žmogus kapams renkasi malonias akiai ir širdžiai vietas, idant jų tėvai, broliai, seserys ir vaikai būtų tinkamai pagerbti ir ilsėtusi išskirtinėje vietoje. Galbūt čia augo pušys, o gal ir ąžuolai. Galime tik spėlioti.

Ar šioje vietoje savo mirusius laidojo kuršiai, tarkim, tais garsiaisiais 854-ųjų Apuolės apgulties laikais, vėlgi galime tik spėlioti, nes per amžius aikštė knista ir preknista. Antai 1932m. griaunant medines žydų parduotuvytes ir kasant pamatus dabartiniam Gedimino 2 pastatui, dalis kapų buvo sunakinta. Pats paskutinis barbariškas gaivalas praūžė sovietmečiu – nei statant namus, nei tiesiant komunikacijas jokie archeologiniai tyrimai nebuvo atliekami. O, gaila!

Skuodo aikštė tarpukariu, iki 1932m.

2010-2011m. arceologai tyrimų metu iškasė 31 šurfą ir 3 perkasas (ištyrė apie 150kv.m. plotą), rado 8 kapus su įkapėmis ir 2 be jų.

Ką jie ten rado?

Keturiuose kapuose atkasė monetų – jų rado 10. Ankstyviausia buvo Jono Albrechto (1492–1501) Lenkijos pusgrašis, vėlyviausios 4 monetos – Žygimanto Augusto (1548–1572) denarai. Taip pat buvo rasti 5 šilingai: 1537 m. Rygos miesto, Valterio Pletenbergo (1494– 1535) Livonijos šilingas ir 3 Rygos arkivyskupo Vilhelmo Brandenburgo (1539–1563) šilingai.

Archeologiniai radiniai Skuodo senkapiuose. Žiedai ir dirželis. R. Songailaitės nuotrauka, 2010m.

Trijuose kapuose rado vienuolika žiedų. Iš jų 4 su platesne profiliuota priekine dalimi, puošta duobučių eilėmis, sudarančiomis ornamentą; 5 su platesne ovalo formos priekine dalimi, su įrėžtais neaiškiais ženklais; 1 su platesne stačiakampio formos priekine dalimi, su įrėžtais neaiškiais ženklais ir 1 juostinis, sulankstytas, padarytas iš skardos, su priekinėje dalyje iškilusia akute.

Miesto aikštė tarpukariu, po 1932m.

Kapuose rado ir 4 geležinius sunykusius, su gausiomis apnašomis peilius. Trys iš jų 17,5–20 cm ilgio, 1,5–2 cm pločio – kriauniniai, tiesiomis nugarėlėmis, su kauliniais koteliais. Vienas peilis buvo įtveriamasis. Jo išlikusio fragmento ilgis siekė apie 11 cm.

Kai vaikštome po Skuodo centrą galime retkarčiais pagalvoti, jog gal kokia tolimo protėvio dvasia sėdi ant Meno mokyklos stogo krašto, mataruoja kojomis ir džiaugiasi savo darbščiais proproproanūkiais. Gal tai kuršis, o gal vokietis-liuteronas, o gal vienas pirmųjų krikščionių. Tegu ilsisi ramybėje tų žmonių kaulai, kurie vis dar liko gulėti aikštėje, pagarbos jiems vardan.

(C) Pranas Šarpnickis

Tapkite mano veiklos rėmėjais!

Pastaba: Perspausdinant (atgaminant) šio žurnalo (tinklaraščio) turinį, atskiras publikacijas, cituojant yra būtina nurodyti šaltinį (e-žurnalas “Skuodo kraštas”) ir autorių. Bus malonu, jei perspausdinant (atgaminant) publikacijas paprašysite autoriaus leidimo tai atlikti arba informuosite apie tokį faktą autorių.