20190631-Skuodo-vandens-bokstas35
Žalias miestas su visai ne “žalia” istorija. Prano Šarpnickio nuotrauka, 2019m.

Atvykęs į Skuodą, pirmiausia pasukau prie Skuodo pisos… Vyrai skaitydami ne taip suprato. Pasuku prie bokšto, kuris gali priminti garsųjį italų Pizos bokštą – Pisa… tai čia itališkai taip rašoma. Patikslinsiu… jis neprimena Pizos, nes yra statesnis nei Piza. Jis yra tiesiog vyriškai status. Idealiai. Kaip ir dera žemaitiškam stotui.  Taigi…

20190631-Skuodo-vandens-bokstas06
“Pizos” bokštas… žemaitiškas… Prano Šarpnickio nuotrauka, 2019m.

Pirmiausia pasuku prie senojo vandentiekio bokšto, stovinčio ant Leibinės kalno. Seniau jis taip buvo vadinamas, nes čia buvo žydo Leibės žemės.

Susikambinu su Egidijum Zuku – jis mane lydės. Kol jo laukiu, per tvorą apžiūrinėju bokštą – taip paprastai prie jo neprieisi, sienų nepačiupinėsi. Ir prasmės jokios nėra, vistiek nieko įdomesnio už storą vamzdį kyšantį iš sienos nepamatysi.20190631-Skuodo-vandens-bokstas04

Ant pečių kuprinė – ten fotoaparato priedai. Prie fotiko prisimontuoju blicą – jo man prireiks, kai įžengsiu į bokšto vidų.

Ką pamatysiu? Ką patirsiu? Kaip čia bus? Ima mažutis jaudulys ir proto niežulys.

Štai atvažiuoja ir Egidijus. Suprantu, kad jis, nors matau pirmą kart gyvenime. Iš mašinos ištraukia baltą šalmą. Brigadieriaus šalmas… nes baltas. Bet čia ne esmė.

-Viršininkas liepė, kad užsidėtumėt… Dėl saugumo… Tokie reikalavimai, – paduodamas šalmą taria Egidijus ir priduria: – Dėsitės?

-Žinoma. Jei pasakyta, reikia laikytis instrukcijų, – tariu ir užsivožiu šalmą ant galvos. Iškart suvokiu, jog tai gana kvaila idėja (tenesupyksta šefas) – šalmas labiau trukdo, nei padeda. Fotografuoti bus sunkiau, nes snapelis kliudys žiūrėti pro okuliarą. Bet jei reikia, tai reikia, nors mintyse pagalvoju: “Jei krisčiau nuo bokšto, šalmas negelbėtų – mes kristume kas sau… arba kartu. O ties žeme išsiskirtumėm…”

20190631-Skuodo-vandens-bokstas07
Egidijus rakina duris į bokštą… Prano Šarpnickio  nuotrauka, 2019m.

Egidijus rakina duris ir mus pasitinka tamsa – viduje jokio apšvietimo, tačiau mano palydovas turi žibintuvėlį. Per patį bokšto centrą iki pat viršaus kyla surudiję vamzdžiai, šalia jų, palengva aukštyn spirale vyniojasi metaliniai laiptai. Grindyse kažkokia ertmė, bet ten nenusileisi. “Įėjimas į tuos mistinius Skuodo dvaro požemius… ” – mintyse nusijuokiu pats sau.

Prie sienos kėpso kažkokios įrangos spintos. Kas čia? Interneto ryšio įranga – skuodiškiams iš čia tiekiamas internetas. Skuodiškiai, čia gi ta vieta, iš kurios galima susisiekti su pačiu Dievu.

20190631-Skuodo-vandens-bokstas102
Spinta ryšiui su dievais… Prano Šarpnickio nuotrauka, 2019m.

Vandens bokštas jau seniai nebenaudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Dabar iš vandenvietės skuodiškiams vandenį pumpuoja siurbliai, valdomi visokios gudrios elektronikos. Jei vanduo kartais būna prastas, tai čia ne įrangos kaltė, o valdžios, nes kažkur pataupė – mažiau žmonių dirba, mažiau ką gali, ne visur spėja, ne viską spėja… ne viską gali.

20190631-Skuodo-vandens-bokstas09
Landa į Skuodo požemius… Prano Šarpnickio nuotrauka, 2019m.

Lipsim. Metalinius, iš strypų suvirintus laiptus, iš viršaus dengia tokių pat strypų lankinė metalinio karkaso apsauga. Vietos dideliam žmogui mažoka – lipant kliūva kuprinė. Aš gana didelis ir nesgrebnus. Pakopos apterštos paukščių, o vietomis užneštos žabais, ypač tarpinėse laiptų aikštelėse, kurių esama bent kelerios.

20190631-Skuodo-vandens-bokstas100

Man kažkiek šviečia iš apačios, tad matau kur statau kojas, matau kur įsitverti. Ar saugu? Žinoma saugu – metalas nors ir parudijęs, bet tvirtai vis dar sukibęs, jokio kledaravimo. Lyginant su tuo, kaip teko kopti į Skuodo bažnyčios varpinę, čia pasaka. Tik tamsu, kaip šiknoje ir šiek tiek nejauku… jei aukščio bijai. Ši vieta kol kas ne turistui…

20190631-Skuodo-vandens-bokstas99
Laiptų aikštelė… Prano Šarpnickio nuotrauka, 2019m.

Gal gerai, kad tamsu – nematai kur viršus, nematai kaip aukštai pakilai, matai tik… O, geras, paukštis lizde kiaušinius pasidėjo!

20190631-Skuodo-vandens-bokstas16

Štai ir užkopiam iki pat viršaus. Čia didoka aikštelė. Pačiam viršuje, išskyrus vamzdžius kylančius per patį bokšto centrą, nieko daugiau įdomaus, bet emociškai kopimo aukštyn potyris grandiozinis! Lipi ir matai aplink bokšto sienas, įsivaizduoji, jog už jų miestas, erdvės į valias… nukrisri, jei norėtum. Bet reikėtų labai pasistengti, lysti pro apsauginius virbus…

Daugiau nuotraukų pamatys mano veiklos rėmėjai Ptreon platformoje.

20190631-Skuodo-vandens-bokstas30a
Pro šitą skylę teko kažkaip išlysti… Prano Šarpnickio nuotrauka, 2019m.

Eime į lauką, į betoninį apžvalgos žiedą aplink bokštą, pačiame jo viršuje. Tačiau pirmiausia tenka pralysti pro siaurą, maždaug pusmetrio ant pusmetrio, o gal net siauresnę kvadratinę skylę ne pirmos jaunystės betoniniame žiede. Stringu visaip kaip galiu – kuprinė užsikabina, o krūtinė su fotiku beveik remiasi į kopėčias, po kojomis Skuodas, o viršuje dangus… vos pralendu… Ech, Pranuk, tu tikrai ne iš tų pačių drąsiausių, bet juk pats norėjai… juk, po velnių, tu vakare klamposi Mikytų pelkėse (bet apie tai kitame pasakojime). Ir štai aš jau ant apžvalgos žiedo. Oras ne pats geriausias, bet pasakiškai gaivus, skuodiškis… Oras ne pats geriausias, nes vėjas šiaušia kaip reikiant – lupa nuo galvos baltą šalmą. Tokia jau diena išpuolė. Jei apačioje beveik nesijautė jokio vėjuko, tai čia tas niekšelis košia kaip reikiant. Ir diena išpuolė ne stebuklinga. Dangus apsitraukęs pilkais debesimis – šiandien lis.

This slideshow requires JavaScript.

Skuodo senamiestis kaip ant delno, bet štai naujamiesčio beveik nematyti – jį užstoja medžių lajos. Tolumoje tik bažnyčios bokštai ir vienas kitas pastato stogas, bet pasikeitęs objektyvą prisitraukiu ir autobusų stotį, kuri gi visai miesto pakrašty, ir kelią į Ylakius (nuotrauką gali pamatyti tam tikros kategorijos rėmėjai Patreon platformoje)… Bet užtat, kokie nuostabūs toliai! Ar turistui būtų ką pamatyti? Be abejonės! Kartais apžvalgos bokštai būna gerai išreklamuoti ir pažiūrėti įspūdingi, bet kai į juos įkopi, nelabai ką gero pamatai. Štai Anykščiuose… tas išgirtasis takas medžių lajomis ir bokštas. Galbūt labiau įspūdį daro pačios konstrukcijos nei matomi vaizdai. Stovi bokšte, matai upės vingį ir miškus iki horizonto tik 180 laipsnių kampu. Ir save apgaudinėji, jog priešais tave kažkas labai įspūdingo. Tuo tarpu nuo Skuodo vandentiekio bokšto atsiveria nepakartojamas vaizdas 360-ies laipsniu aplink – tolumoje Latvijos miškų ir dirbamų laukų juostos, žmonių gyvenimai… Ne, sodybos, o “gyvenimai”. Tas senovinis išsireiškimas turi platesnę prasmę, nes matai kaip žmogus tvarkosi, kaip gyvena. Tai visad smalsu. Jau nekalbant, jog po pat kojomis į visas puses matai miestelio “gyvenimą”, su žmonių kiemais, namų stogais ir skuodiškių pasididžiavimu – jūra. Gali daug sykių žiūrėti dronu nufilmuotus vaizdus, bet tu niekad neturėsi sparnų ir negalėsi pats kaip paukštis praskristi virš miesto. Vienintelis būdas pajusti aukštį, vėją ir miesto dvasią, tą žemaitiškiausio Lietuvos kampelio dvasią yra pakilti į tokį bokštą, kaip šis. Jis jau savaime aukštas ir dar pačioje aukščiausioje miestelio vietoje. Be jokios abejonės, tai būtų nuostabus turistų traukos objektas.

Jei jums smagu skaityti mano tekstus, žinokit, jog kažkas už tą malonumą sumokėjo, paremdamas mano veiklą ir iniciatyvą. Jei turit, bent kokias galimybes, prisidėkite prie tų žmonių, kurie patikėjo manimi – tai tikrai nėra dideli pinigai: skirdami 1, 2, 3 arba 10, 20, 50 USD tapkite ir jūs mano rėmėjais. Tai labai paprasta – tiesiog užsukite į mano rėmimo platformą PATREON. Nelabai suprantate kaip tai atlikti? Spauskite šią nuorodą: https://skuodokrastas.wordpress.com/kaip-atlikti-mokejima/ Visad smagu kažką gauti veltui, tačiau pamąstykite kokiais būdais tai tampa prieinama. Tęskime pasakojimą…

Kokie yra matomi toliai pamatys mano veiklos rėmėjai video medžiagoje, Patreon platformoje. Tapkite mano rėmėjais ir pamatysite viską!

Stovėdamas bokšto viršuje įsivaizduojamai turistų grupei pasakoju: “Štai šia gatve Antro pasaulinio karo metu važiavo rusai vaduoti Skuodo, o va čia vokiečiai šaudė žydus, o štai ten kuršių laikais turėjo stovėti pilis, o štai ten… iš čia gerai matytusi Skuodo senoji rotušė su laikrodžiu… Tuoj aš jums papasakosiu apie ją… ir apie budelį…”.

Bokstas-Z02

Tačiau tai yra mano mintyse. Visad stebiuosi medžiais. Jie yra tokie atkaklūs. Štai ir dabar… aukščiau už visus kitus medžius aukštesnis berželis, kuris į bokštą užsikorė. Ech, kad taip šių dienų Skuodo valdovai būtų tokie pat atkaklūs, kaip medžiai – miestą ir jo kraštą paverstų Lietuvos brangakmeniu (kirtį reikėtų dėti ant antros “a”)! Na, bet apie galimas turizmo perspektyvas kituose pasakojimuose, nes ši serialas ne apie tai.

Ką daro kvailas turistas, toks kaip aš? Pleškina fotiku… Štai apačioje policijos automobilis suka į Šaulių gatvelę.

-Pamatys mus, – juokiasi Egidijus.

Bokstas-Z01

Kur jau tau pamatys…

-Aukščiau lipsit? – klausia jis.

-Ne, nieko daugiau nepamatysiu, ką pamačiau, – meluoju Egidijui. O juk iš tiesų kinkos dreba lipti dar aukščiau ant pačio bokšto stogelio. Jei taip jau po teisybei, mano tikslas buvo pamatyti bokšto stovį – jis puikus! Mano tikslas buvo pasižiūrėti ką nuo bokšto pamatytų turistas – vaizdas pribloškiantis! Jus gi puikiai žinote, jog nuotraukos neperteikia to įspūdžio, kurį matai savo akimis. Na, ir dar šalia reikia gero gido, kurio liežuvis sukasi kaip čigonės, o protas kaip žydo. Būkime lietuviais, žemaičiais ir tuo pačiu visais kitais – kad smagiau gyventi būtų.

Leidžiamės. Tai visad lengviau.

Paspaudžiu rankelę – padėkoju Egidijui. Mintyse žemai galvą lenkiu Hubertui Valbasui, kursai suorganizavo man tą kelionę į Skuodo dangų, ir nukiaušinu prie savo automobilio. Beje, tą vaizdingą pasakymą, kurį labai mėgstu, pasigavau 1983 metais, vasarą dirbdamas MSV, elektrikų skyriuje – ten nuo bokšto senoji jos teritorija kaip ant delno.

Kur toliau? Oras niaukiasi – bus lietaus. Kur? Noriu pamatyti Luknes – pačią paslaptingiausią, nuo senų laikų stipriausią Skuodo satelitą. Ten visad gyveno ypatingi žmonės. Gal todėl, kad netoliese 1259-aisiais įvyko Skuodo mūšis, kuris kažkodėl visiems Lietuvos istorikams visai įdomus. Na, bent jau tikrai minimas dėmesio vertuose istorijos veikaluose.

O dabar … pirmyn į Luknes!

Tęsinys kitame pasakojime: LUKNĖS AR LUGNĖS?

Pranas Šarpnickis

Nuotraukos – autoriaus.

Pastaba: Perspausdinant (atgaminant) šio žurnalo (tinklaraščio) turinį, atskiras publikacijas, cituojant yra būtina nurodyti šaltinį (e-žurnalas “Skuodo kraštas”) ir autorių. Bus malonu, jei perspausdinant (atgaminant) publikacijas paprašysite autoriaus leidimo tai atlikti arba informuosite apie tokį faktą autorių.