DSC02285www
Fotoalbumas “Lietuvos miestai. Vaizdų kaita”, knygynuose pasirodęs vasaros pabaigoje.

Tikriausiai laikas nuo laiko Skuodo merą, tarybą ir administraciją aplanko šventa mintis, jog reikia pareklamuoti Skuodo miestelį. Ko gero, idėja kyla, kai ateina būtinybė kokioje nors eilutėje uždėti “varnelę”, jog tas darbas atliktas.

Kartą, labai seniai man paskambino vienas Skuodo meras ir sako: “Prani, mes norim sukurti tokį filmą… pavyzdžiui važiuoja žmonės dviračiais, jie linsmi, pro šalį slenka vaizdai… gal tai galėtų būti dvivietis dviratis… smagi muzikytė… Ar galėtum padaryti ir kiek tai kainuotų?” Be abejo, toks klipukas kainuotų daug. Miestas pinigų neturi ir idėja nuskęsta kažkur kasdieninėje rutinoje. O aš tuo tarpu mąstau: “O koks bus tokio filmuko efektas? Ir koks bus išleistų pinigų ir naudos santykis? Bet ar mane tai kaso?… Kas moka pinigus, tas ir tegu suka galvas, kas geriau ir naudingiau, ar ne taip?”

Bet miestą reikia reklamuoti… Reikia jį garsinti, reikia skelbti šviesią žinią. Reikia, bet nėra tam pinigų – nėra ir supratimo kaip tai padaryti. Et, mat juos velniai, tą miesto reklamą – užsiimkim kasdieniniais darbais.

O kas būtų, jei atsirastų pinigai?

Nebūtų nieko gero, nes jie pasileistų vėjais… pavėjui… Kodėl aš toks kategoriškas? Ogi Skuodo administracija nesugeba pakelti nuo žemės to, kas veltui voliojasi. Jei nesugeba miesto reklamuoti veltui, nesugebės ir už pinigus, nes administracija yra neįgali šiuo aspektu. Yra tokia loginė tiesa: jei nesusidoroji su smulkmenomis, didelių darbų nenuveiksi, nes visa kas didelio, susideda iš smulkmenų. Skuodo administracija su smulkmenomis nepajėgia susidoroti. Pakalbėkime apie smulkmenas, apie tai kas voliojasi po kojomis, apie tą neįgalumą. Neįgali ne tik administracija. Neįgali ir savivaldybės taryba, ir galų gale pats meras. Nes visas tas moterų ir vyrų komplektas sprendžia ir vykdo, o jei kas nepavyksta, tikriausiai bado į kits kitą pirštais arba purtosi atsakomybės. Taip jau žmonėse būna: kaltas kažkas tik ne aš pats.

O istorija nutiko tokia. Mano akimis ji gėdinga, nes bus kalbama apie neįgalumą.

Šį pavasarį “Vagos” leidykla sumanė leisti fotoalbumą “Lietuvos miestai. Vaizdų kaita”. Idėja paprasta: viename puslapyje senos miesto nuotraukos, o gretimame jau šių laikų vaizdai. Sutikit, kiekvienam miesteliui tai nors ir maža, bet reklama. Ir svarbiausia (!) nieko nekainuojanti – veltui! Tereikia pasinaudoti leidyklos iniciatyva.

“Vagos” projektų vadovė kreipėsi į Skuodo savivaldybės administracijos Kultūros ir Turizmo skyrių. Šis gi įstengė pateikti tik dvi nuotraukas, kuriose matosi 1930-ais ir 2015-ais metais nufotografuotas Mūro kryžius. 2015-ais (!), nes 2019-ais iki šio objekto nupėdinti misija neįmanoma!

Tada nežinia kokiais keliais “Vaga” susiranda mane ir rašo (2019m., balandžio 25d.): “Leidykla VAGA ruošia gražų fotografijų albumą, kuriame senieji miestų vaizdai (iki 1940 m.) bus gretinami su šiuolaikiniais tų pačių vietų vaizdais. Deja, turim vos vieną kadrą iš Skuodo. Norėtume miestą pristatyti kuo gražiau, tačiau turimo kadro tikrai nepakanka. Galbūt prisidėtumėte prie projekto ir galėtumėte pasiūlyti dar 2–3 vaizdus, kuriuos būtų gražu talpinti albume?”

Atkreipkite dėmesį… miestą “pristatyti kuo gražiau” siekia leidykla, o ne Skuodo administracija. Ši gi į reikalą pažiūrėjo labai formaliai – numetė Mūro kryžių ir tiek to vargo. Šekit, jei norit to Skuodo…

Tarkim, esu uteniškis. Atsiverčiu knygą ir matau vienintelę dabartinio Skuodo nuotrauką, kurioje tarp medžių Mūro kryžius. Miestelio nė kiek nesimato. Tad kokia man kiltų pirmoji mintis? Miškas… parkas… Na, taip… Skuodas – “tolimoji Kamčiatka”. Suprask – užkampis.

Leidyklai rašau: “Nelabai suprantu, kodėl pasirinkot nuotrauką su mūro kryžiumi? Istoriškai gal ji ir svarbi, nes įprasmina krikščionybės įtvirtinimą mieste, tačiau mano nuomone, ji yra tokia nuvalkiota ir palyginti dažnai naudojama, kad… atspindi ne miestą, o krikščionybės raidą. Gal klystu, ne man spręsti, nes nežinau kokia yra požiūrio kryptis, sudarant knygą.”

“Vaga” man atsako: “Jei atvirai, tai nelabai turėjome iš ko rinktis – tai bene vienintelis pakankamos kokybės kadras iš tų, kuriais savivaldybė pasidalijo. Tad ieškome kažko labiau reprezentuojančio miestą ir jo kaitą.”

Įsivaizduojat (!) savivaldybė leido sau tokią prabangą – pasidalyti! Leidykla ieško, o savivaldybė ne. Kam turėtų rūpėti labiau?!

DSC02286www
Skuodo administracija įstengė su leidykla “pasidalyti” tik Mūro kryžiumi…

Kągi, misija atsakinga – baisu suklysti. Kas aš toks, kad turėčiau teisę spręsti už visą miestą? Aš net ne savivaldybės darbuotojas ir seniai negyvenu Skuode. Tad nusprendžiau pasitarti su skuodiškiais facebook’o grupėje “Mano senasis Skuodas”. Diskusijoje Skuodo savivaldybės tarybos narys Juozas Vyšniauskas apie Mūro kryžių parašė platų komentarą: “Mūro kryžius yra seniausias tokio pobūdžio paminklų Lietuvoje ir juo pagrįstai skuodiškiai gali didžiuotis, nes kitų panašių Lietuvoje nėra. Jei kalbėtume apie miesto raidą: Skuodas pirmasis Lietuvoje privatus miestas, kurio savininku tuometinio karaliaus dėka tapo Jonas Chodkevičius – jis anksti savo miestui išrūpino savivaldos (miesto) teises, kai visi kiti aplinkiniai Žemaitijos miestai tokias teises gavo ne vienu šimtmečiu vėliau; todėl Skuodas garsėjo savo turgumis ir prekybos mugėmis net iki paskutiniojo karo pokario metų apie Skuodą ir jo turgų žinojo visa pietvakarių šiaurės Latvija, ten gyvenantys žmonės. Švietimo srityje skuodiškiai irgi nebuvo išvipę (P. Žadeikis) – aplinkinius miestus ir miestelius aplenkė 1918 m. įsteigdami gimnaziją. Tarpukario metais vaikiškų batų gamyboje skuodiškiams priklausė pirmoji vieta Lietuvoje, o pagal bendrą batų pasiuvimo kiekį po Šiaulių užėmė antrąją”.

Bravo, Juozai Vyšniauski, apgynėte Mūro kryžių. Tik jūsų dėka jis pateko į fotoalbumą – aš būčiau tėškęs jį lauk, nes manau, jog yra geresnių nuotraukų, atspindinčių miesto raidą. Tačiau su argumentais reikia skaitytis.

Perdaviau leidyklai nuomonę. Ši atsakė: “Ačiū Jums labai, tuomet Mūro kryžių paliekame.”

Paliko.

Ir vistik liko esminis klausimas – kokias kitas nuotraukas pateikti leidyklai. Neištvėriau ir su projekto vadove pasikalbėjau telefonu, kad aiškiau suvokčiau koks sviestas bus tepamas ant duonos riekės. Galų gale nusprendėm, atrinkom, tačiau iškilo kita problema: reikia kokybiškų senų fotografijų. Pasiūliau kreiptis į Skuodo muziejų, bet paaiškėjo, kad tas nieko gero neturi. Kaip keista… kai tik kokia paroda, tai matau stenduose nuotraukas, o kaip rimtas reikalas – nuotraukų nėra. Ai, nėra tų, kurių leidykla prašo, o jei kitokių neprašo, tai nieko ir nepasiūlysim. Viskas aišku. Čia tik Pranis, durnelis, tas vagišius, linkęs vis siūlyti…

Prisiminiau Aurelijų Žiemelį (tą, kuris senamiestyje gyvena prie žydkapio – juk pažystate) – jis gi kolekcionuoja Skuodo nuotraukas. Gal bus pas jį? Be jokios abejonės, Skuodo Kultūros ir Turizmo skyrius apie Aurelijų nieko nežino. Ir nežinia ką skyrius žino…

Daviau leidyklai Aurelijaus ir vieno vilniškio, kolekcininko ir istoriko kontaktus. Taip albume atsirado dar dvi senos nuotraukos.

DSC02288.wwwjpg
Tai ne savivaldybės nuopelnas, o tikro Skuodo patrioto ir kolekcininko Aurelijaus Žiemelio nuopelnas.

Tačiau kita problema – reikia šių dienų tų pačių vietų fotografijų. Be abejo, Kultūros ir Turizmo skyrius neturi nei fotaparato, nei įstengia išeiti iš kabinetų, nes kitokiu atveju ir jų tinklapyje puikuotusi gražios, šiandieninės Skuodo krašto lankytinų vietų nuotraukos, o ne kaži iš kur trauktos ir nežinia kokiais neatmenamais laikais fotografuotos. Ai, ne bėda… juk jei imiesi reikalo, reikia užbaigti iki galo. Parašiau Girdeniui Gediminui. Ar gali? Galiu. Padaryk. Kitą dieną padarė. Be abejo, Kultūros ir Turizmo skyrius nepažysta ir tokio Girdenio. Ką darysi – Skuodas didelis miestas, visų negali pažinti.

DSC02289www
Tai ne savivaldybės nuopelnas, o tikro Skuodo patrioto Girdenio Gedimino nuopelnas.

Va, taip solidžiame 295-ių puslapių fotoalbume Skuodui atiteko net 4 puslapiai  (palyginimui… Klaipėdą knygoje atspindi tik 8 puslapiai, Kretingą – 2).

Šioje vietoje kiekvienas pasakys: “Prani, maladiec!” Tačiau brangieji, tai ne mano darbas – aš dirbau už Skuodo Kultūros ir Turizmo skyrių! O ką tuo metu veikė skyrius?! Skyrius išlaikomas jūsų, mokesčių mokėtojų pinigais, o mano veiklą savo asmeniniais pinigais remia saujelė skuodiškių-patriotų. Ar pastebite kokį nors skirtumą?!

Visam tam darbui bendroje sumoje sugaišau gal 2 ar 3 savo gyvenimo valandas – juokingai mažai. Ir tikrai nebuvo sunku. Ir tikrai lengvai susidorojau su susidariusia situacija. Lygiai tą patį galėjo padaryti ir Skuodo Kultūros ir Turizmo skyrius, bet nepadarė. Gal pro pirštus pažiūrėjo į tai, kas siūloma veltui… gal patingėjo… o gal iš tiesų tai nepakeliamai sunkus darbas: parašyti, paklausti, pasidomėti, pasikalbėti, pasiūlyti, su žmonėm padiskutuoti, pasitarti. Patikėkit, tai padariau neišeidamas iš savo darbo kambario ir vis atitrūkdamas nuo savo tiesioginių veiklų. Tačiau tokia realybė: Skuodo administracija su visais skyriais ir tarybomis yra neįgali. Neįgali pakelti nuo žemės tai kas siūloma už “ačiū”.

DSC02287www
Knygos puslapiai, kurių galėjo ir nebūti.

Tad nesistebėkime, jog Skuodo savivaldybė jau antri metai neįstengia įgyvendinti Dariaus Pajausko idėjos – pastatyti mieste įvairiose vietose stendus su senovinėmis nuotraukomis. Atrodo mintis šią vasarą galų gale pajudėjo iš mirties taško ir turėtų įgyti kūną, bet vėlgi… žmonės gaunantys valstybinę algą ieško kokybiškų nuotraukų… Ieškos ilgai ir gal jų neras, nes toks darbas per sudėtingas. Tikrai. Tai bus neįveikiamoji kliūtis, kaip ir daugelis kitų.

Visa ši istorija yra apie menkutę gyvenimo smulkmeną, apie smėlio kruopelytę, bet jeigu Skuodo administracija neįstengia profesionaliai susidoroti su smulkmenomis, dideli darbai ne pagal jos jėgas. Ir nereikia čia svaičioti apie jokias ekonomines zonas, apie jokį kapitalo pritraukimą į Skuodą, apie jokius kitus suklestėjimo dalykus. O apie turizmo plėtrą, kuri, mano galva, yra lengviausia ir pigiausiai pasiekiama, nė nereikia svajoti – informacinės lentelės ir stogastulpiai miestelio neišgelbės. Tiesa, jei nukris europiniai pinigai, tai gal dar vieną piliakalnį sutvarkys, bet ne daugiau. Bet jie nebenukris – ten durys greit irgi užsidarys.

Tad džiaukimės tuo ką turime, džiaukimės, kad darbštūs skuodiškiai iš užjūrių į miestelį veža pinigus, džiaukimės… ir pasidžiaukime ant smailių tvoros stipinų.

Skuodas fotoalbume “Lietuvos miestai. Vaizdų kaita” (2019m.) yra tarp 150-ojo ir 153-iojo puslapių. Ten po nuotraukomis – Aurelijaus Žiemelio ir Gedimino Girdenio inicialai – pagarba jiems!

Ir aš ten buvau, midų alų gėriau, bet istorijoje manęs neliko… džiaugiuosi iš leidyklos gautu padėkos raštu. Ir tai gerai. Blogai tik, kad nusivylimas žmonėmis slenka, kaip žaltys… ir vis labiau apima liūdesys…

Pranas Šarpnickis

DSC02291www