Kavalenka 02

Šiandien skuodiškis, seržantas Gintautas Kavalenka išėjo į atsargą. Atsarga gėdos nedaro – liaudies išmintis.

Kartais socialiniuose tinkluose pastebiu pašaipių komentarų… neva, kokie jie čia gynėjai… Tačiau jų paklausčiau: “O pro tave priešas praeitų?…”

Šiaurės vakarų žemaičiai  yra atšiaurūs…

Tam momentui – lakoniškas interviu su Žemaitijos ir Skuodo krašto kariu.

Pranas Šarpnickis: Kokius apdovanojimus labiausiai vertinat ir už ką jie?

Gintautas Kavalenka: Apdovanojimai už pavyzdingą tarnybą ir tarptautines operacijas. NATO medaliai už tarptautines misijas Kosove ir Afganistane. Visus juos vertinu, nes jie atspindi mano tarnybą ir patirtį – neišskiriu nei vieno. Šiaip tarnybą pradėjau 1991 m. rugpjūčio mėnesį paprastu kariu savanorių tarnyboje, toje pačioje Skuodo kuopoje, kur ir dabar baigiau tarnybą, tik išeinu būdamas profesionaliu kariu.

Pranas Šarpnickis: Kaip tarnyba atrodė 1998m. ir kokia ji dabar?

Gintautas Kavalenka: Savo patirtimi mačiau ir perėjau per visą kariuomenės augimą ir tobulėjimą. Palyginus kokią yra dabar ir kokią buvo Lietuvos kariuomenė, tai du skirtingi dalykai. Tada tikrai aprūpinimas buvo nepakankamas ir visko trūko. Nebuvo specialistų ir instruktorių, geros aprangos ir ekipuotės. Patys mokėmės ir mokinome karius taktikos ir kitų kariškų dalykų, skiepijome jaunimui patriotiškumą ir visi kartu tvirtėjome. Dabar Lietuvos kariuomenė moderni, aprūpinta, kariai turi daug patirties ir jų sąmoningumas tikrai žymiai aukštesnis.

Kavalenka 03

Pranas Šarpnickis: O tas kuršiškas kirvukas … kas tai ? Ką jis reiškia? Tai dovana? Ar tai daugiau nei dovana?

Gintautas Kavalenka: Kalavijas tai tik suvenyras… didelis… nuo Skuodo kuopos karių savanorių… dovana.  O kirvukas tai dovana nuo visos rinktinės štabo su rinktinės ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų simbolika. Juos žemaičiai dovanoja į atsargą išeinantiems kariams… Mūsų, žemaičių 3-iosios rinktinės kariams.

Kavalenka 01

Pranas Šarpnickis: Tvirtai pasakyta. Belieka pridurti: “Taškas. Priešas čia nepraeis. Skuodiškių šeimos bus ginamos. Bet… Jei tektų ginti kraštą, kaip manote, ar pavyktų priešui įveikti šiaurės žemaičius ar jie istrigtų čia ilgam, kaip 1944m.? Ką palinkėtumėt kiekviena Skuodo krašto žemaičiui / -ėms?

Gintautas Kavalenka: Jei tektų ginti savo kraštą, manau nei vienam priešui nebūtų lengva svetimoje žemėje, o ypač Žemaitijoje. Žemaičiai užsispyrę ir tikrai juos palaužti lengvai niekam nepavyktų. Daug gerų ir pasiryžusių vyrų gyvena čia ir jiems visiems svarbu kas vyksta mūsų gimtinėje. Linkiu visiems žemaičiams būti vieningiems, garbingiems, palaikyti vieniems kitus ir mylėti savo kraštą, o jei reiks ir ginti. Sėkmės visiems.

Po Gintauto Kavalenkos paskutinių žodžų pagalvojau: “Pasidarysiu operaciją ir stosiu į pajėgas. Kraštui ginti. Ne. Ginti šeimai.Tai mūsų žemė.”

 Pranas Šarpnickis