(C) Pranas Šarpnickis
Pirmieji kino filmai Skuode buvo parodyti 1910m. Vokietis, vaistininkas Hermanas Katterfeldas 1913m. mieste atidarė pirmąjį kinoteatrą. 1926m. antrąjį kinotetrą įteigė žydas Fogelman’as Ben’as Tsion’as. 1939m. vasaryje ėmė veikti P. Plechavičius modernus kinoteatras. Tačiau būta dar ir ketvirtojo kinoteatro, kuris skandalingai “bankrutavo”, bet, ko gero, privertė apsispręsti šio verslo imtis Fogelmaną. Kaip visa tai nutiko? Tai susiję su Skuodo vidurinės mokyklos, tuo metu vadintos gimnazija, bet savo esme progimnazijos, istorija.
1920-ųjų sausyje mokinių tarpe kilo nepasitenkinimai arba vadinamasis “gimnazistų” streikas. Jie protestavo prieš poetės Bronės Buivydaitės ir tuometinio mokyklos direktoriaus J. Žuko neprofesionalų požiūrį į darbą. Tikrinti jų veiklos atvyko Švietimo ministerijos atstovas. Situacija buvo tokia rimta, jog netrukus Pranas Mašiotas pasiūlė direktorių pašalinti, o penktos klasės išlaikymui griežtai atsisakė skirti valstybinių lėšų. Progimnazijai vos pavyko užbaigti mokslo metus nebankrutavusiai ir neiširusiai. Laikina mokyklos vedėja tapo mokytoja Marija Ušerauskaitė, bet netrukus už jos vairo sėdo Vladas Kateiva, o 1923m. – Juozas Gedgaudas, ką tik pradėjęs iškilaus Žemaitijos pedagogo kelią.
Kadangi penktos klasės visgi labai reikėjo, o valstybė neskyrė jai išlaikyti lėšų, ją išlaikė patys mokinių tėvai. 1923-1924m. kiekviena penktokų šeima metams atsiekėdavo po 1000 litų. Tiek ūkininkas uždirbdavo pardavęs 2-5 kiaules. Nebuvo pigu, bet ir tų pinigų neužteko. J. Gedgaudas ėmė sukti galvą kaip čia jų prasimanius.
Pirmieji kino filmai Skuode buvo parodyti 1910m. Vokietis, vaistininkas Hermanas Katterfeldas 1913m. mieste atidarė pirmąjį kinoteatrą, tačiau jo verslą, tikriausiai, sužlugdė Pirmasis pasaulinis karas. Bet filmų demonstracija tuo metu vis dar tebebuvo didelė naujovė, pritraukianti daug žmonių – vadinasi ir labai pelninga. 1924m. žydų liaudies (pradinės) mokyklos salėje kinoteatrą įsteigė Fogelman’asBen’as Tsion’as. Tačiau čia trūko kultūros, tvarkos ir kino filmų žiūrėti rinkdavosi miesto dugnas. Visai gali būti, jog būtent tai J. Gedgaudui pakišo mintį atidaryti alternatyvų kinoteatrą: padorų, malonų, “rimtiems” miestelio piliečiams, kurie, išėję iš seanso, nepasigestų dingusios piniginės.
Už valdiškus pinigus direktorius skolon nupirko kinoprojektorių ir vidurinės mokyklos salėje (dabartiniame Skuodo istorijos muziejaus pastate) atidarė trečiąjį Skuodo istorijoje kinoteatrą.
Kadangi intencijos buvo kuo geriausios ir šviesiausios (surinkti mokyklai trūkstamų lėšų) jam tuoj šoko padėti visi penktokai. Ir iš tiesų, verslas ėjosi taip gerai, jog per 1924-1925 mokslo metus J. Gedgaudui pavyko padengti visas penktos klasės išlaikymo išlaidas ir netgi išpirkti patį kino projektorių, kuris tapo mokyklos nuosavybe.
Tačiau, žmogus iš prigimties yra godus, tuoj pasdinaudoja galimybėmis, o kiekvienoje tvoroje, kaip žinia, visad pasitaiko skylių.
Kad nebūtų kokio nors sukčiavimo ir savivalės, žiūrovų bilietus anais laikais reikėdavo registruoti Skuodo policijos nuovadoje. Tačiau tai galiojo tik suaugusiems žiūrovams – mokinių bilietų nereikėdavo registruoti, pakakdavo mokyklos antspaudo. Tačiau šis juk J. Gedgaudo kišenėje, vadinasi galima daryti ir šiaip, ir anaip – visokias makles. O juk į kino seansus, greičiausiai, labiausiai ir mėgdavo ateiti mokiniai.
Taip per kitus 1925 mokslo metus iki rupjūčio vidurio vidurinės mokyklos kinoteatras iš filmų demonstracijos, anot skuodiškių paskaičiavimų, gavo apie 4000-5000 litų pelno, tačiau didesnioji tų pinigų dalis prasmego kiaurai žemę. Savaime aišku, jie nusėdo J. Gedgaudo kišenėje, nes, ko gero, nebuvo apskaityti, o oficialūs buhalteriniai popieriai rodė, jog surenkama taip mažai lėšų, jog kinoteras bus priverstas “bankrutuoti”.
J. Gedgaudas, tarsi būtų jo paties, o ne mokyklos nuosavybė, kino projektorių pardavė.
1926m. birželyje iš Švietimo ministerijos vidurinės mokyklos remontui gavo 4000 litų. Už juos atsinaujino savo kabinetą (!) ir išdažė vos vieną klasę (!).
Be abejo, tėvų komitetas visu tuo labai pasipiktino, parašė Lietuvos Švietimo ministerijai skundą ir į Skuodo vidurinę mokyklą (progimnaziją arba “gimnaziją”) 1926m. rugsėjo 1-ąją atvyko revizorius M. Palavikas.
J. Gedgaudas jį pasitiko su karštais pietumis, kurie užsitęsė iki išnaktų. “Revizija” vyko keletą dienų. Paskutinę valdininko vizito dieną tėvų komitetas pareikalavo, kad patikrinime dalyvautų ir jų atstovai. Direktorius spyriojosi, nes jam nepatiko, jog vienas iš jų yra nepilnametis, o revizorius galų gale nenorom sutiko. Tada paaiškėjo, jog J. Gedgaudas skriaudęs ir apgaudinėjęs sargę, našlę Karbauskienę. Iš jos atlyginimo liepos mėnesį mokyklos remontui neteisėtai atskaitęs 90 litų, neduodavęs moteriškei pasirašyti algalapių – ten buvę rasti kažkieno kito parašai. Prie algos nepridėdavęs, jai priklausančių šventinių priedų už du vaikus (!). Į buchalterinę apskaitą neįtraukęs 1922-1924m. mokyklai pirktų knygų. Fizikos kabinete trūkę virš 30 daiktų už maždaug 500 litų. Kiti buvę laikomi netvarkingai sugrūsti “šėpose” (spintose). Trūkę ir kitokio mokyklos inventoriaus, kuriuo galėję naudotis, kas panorėję, o tas kas buvo likę, beveik viskas sugadinta. Buvę rasta per 300 visokių žemėlapių, trunyjančių dėžėje, kurią direktorius naudojęs savo šeimos reikalams. O mokyklos buheltarinėje apskaitoje revizoriui “pavykę” rasti, jog už 2.5 metų neapmokėta patalpų nuoma ir kuras už 4000 litų. Pinigai, tikriausia, irgi nusėdo J. Gedgaudo kišenėn – skuodiškiai kalbėjo, jog tai jau tikrų tikriausias “kriminalinis nusikaltimas”. Mokyklos bibliotekai priklausančios rusiškos knygos buvusios neįtrauktos į bibliotekos katalogą ir jau nelabai kas iš jų bebuvę likę. Mūsų akimis žiūrint, anokia čia vertybė – rusiškos knygos, bet tais laikais tėvai, savo vaikus leidę į mokslus, žiūrėjo kiek kitaip. Juk mokslas kainavo nuo 2 iki 5 kiaulių per metus.
Tačiau nepaisant rastos visokios netvarkos, “šiltai” sutiktasis revizorius tikrino tik 2,5 mokyklos veiklos laikotarpį, o piniginius reiklus tik už 1.5 metų… greičiausiai, pro pirštus.
Tėvai, atrodo, buvo ne juokais įpykę, ir po šios revizijos Švietimo ministerijai suraitė naują skundą. “Greitu laiku bus nauja revizija, kuri apims Vl. Kateivos direktoriavimo laikus, kada mokykla buvo privatinė. Skuodiškius net juokas ima, kai visi oržiai prieis liepto galą,” 1926m. rugsėjo 26d. rašė “Žemaitis”, straipsnelį pavadindamas “Priėjo ožys liepto galą”.
Be abejo, po visų tų revizijų ir skandalų Juozą Gedgaudą atleido arba privertė palikti progimnaziją. Vieton jo vidurinei mokyklai stojo vadovauti Vl. Kateiva. Ši šeima irgi jau buvo spėjusi šiek tiek pagarsėti. Dar 1925m. visuotinis mokyklos tėvų susirinkimas, rugsėjo 7-ąją, apsvarstęs mokyklos ir mokymo reikalus, griežtai pareikalavo mokytoją Kateivienę metų bėgyje, kaip ir J. Gedgaudą, atleisti. Pats Vl. Kateiva direktoriaus kėdėje išsilaikė iki 1929-ųjų vasaros. Tų metų liepą Švietimo ministerija Lietuvoje atleido 80 mokytojų, nurėjusių atitinkamo mokslo cenzo, o 100 pavertė laisvai samdomais. Ta proga iš darbo išlėkė ir Vl. Kateiva, o jo vieton atėjo Kretingos vidurinės mokyklos direktorius J. Eidenas. Neužilgo, 1931m. Kateivų šeima išsikraustė į Kauną. Čia jis įkūrė pirmąją Lietuvoje neakivaizdinio mokymosi įstaigą “Kalbaneum” (vėliau pervadintą “Savišvieta”).
Vladas Kateiva buvęs “įdomus” žmogus: pareigingas, darbštus ir uždaro būdo arba, gal net keistuolis. Antai, 1927m. gruodyje, turgaus dieną sugalvojęs žmones sukviesti į mitingą, pasiėmė trimitą ir užtriūbijo. Skuodiškiai persigando, pagalvoję, jog kažkur mieste kilo gaisras.
1926m., kai vasario 16-osios šventės metu į mitingą susirinko per 2000 skuodiškių, iš penkių oratorių tik vienas kalbėjo apie tos datos reikšmę Lietuvai ir miestui. Ir tai buvo ne Vl. Kateiva. Vietoj to jis kvietė tapti susikompromitavusios ir apsivogusios mieste Ūkininkų sąjungos skyriaus nariais. Čia verta prisiminti lietuviškų Skuodo kooperatyvų istoriją, kai 1925m. atsidarė naują pieninę, bet ūkininkams mokėjo grašius ir tuos pačius tik po mėnesio, o dar prieš tai, balandyje “Ūkininkų sąjungos” Skuodo skyriuje buvo rastas 1500 litų deficitas – pinigai buvo išvogti.
Netrukus 500 skuodiškių ir apylinkės gyventojų pasirašė protestą prieš Vl. Kateivą ir kažkokius Kurauskius, kurie kėlę triukšmą minėtame mitinge ir melagingai teisme liudiję prieš tuometinį Lietuvos Seimo narį Radžį. Gražu!
Skaitan panašias istorijas, neretai pagalvoji, apie tai, kokios “asmenybės” mūsų vaikams į galvas kemša ne tik mokslą, bet ir dar nežinia ką.
Tokia yra tamsioji “gražiosios” istorijos pusė: su keistais nutikimais, gerais darbais ir nuosmūkiais.
O apie Juozą Gedgaudą šiais laikais rašoma kaip apie gana iškilų Žemaitijos pedagogą. Be abejo, negraži jo karjeros dalis Skuode paminima tik viena eilute, kaip faktas: čia dirbo 1923-1926m.. Kad “prisidirbo” patylima. O juk prieš atvykdamas į Skuodą jis nuo 1919m. vadovavo “Saulės” Plungės gimnazijai, bet tik iki 1923m. “<…>kai dėl nesutarimų su “Saulės” draugijos skyriaus valdyba ją paliko <…>”. Ne mano tikslas išsiaiškinti kas ten nutiko tam trisdešimtmečiui vyrui, bet mes dabar labai gerai žinome, ką jis nuveikė Skuode.
Skandalinga istorija miesto progimnazijoje jam nė kiek nesutrukdė tapti Joniškio progmnazijos vadovu ir ten dirbti iki 1936m., o vėliau, iki 1940m. redaguoti Kretingoje pranciškonų kunigams leidžiamą žurnalą “Sursum Corda” ir padėti suremontuoti, bei restauruoti bažnyčias Joniškyje, Salake, Kretingoje, bei Kaune.
Beje, Kretingoje, pranciškonų patalpose irgi buvo kino salė. “J. Gedgaudo šeima kino salės balkone turėjo nuolatines vietas, čia stebėdavo tuo metu visame pasaulyje populiarius kino filmus, atvykstančių teatro artistų ir muzikos atlikėjų pasirodymus,” “Bernardinuose” (2018m.) rašo Romualdas Beniušis.
1912 m. J. Gedgaudas buvo įstojęs į Kauno kunigų seminariją. Bet kunigu netapo – 1915m. “<…>dėl pašaukimo stokos iš jos buvo atleistas.” Jo pašaukimas buvo visai kitas. Tai buvo pedagogas iš pašaukimo. Iškili asmenybė ir jo veikla įtakojo Skuodo kino verslo vystimąsį.
Nuotraukoje (Bernardinai.lt): Juozas Gedgaudas su šeima 1922-1923m.
(C) Pranas Šarpnickis
PASTABA:Perspausdinant (atgaminant) šio žurnalo (tinklaraščio) turinį, atskiras publikacijas, cituojant yra būtina nurodyti šaltinį (e-žurnalas “Skuodo kraštas”) ir autorių. Bus malonu, jei perspausdinant (atgaminant) publikacijas paprašysite autoriaus leidimo tai atlikti arba informuosite apie tokį faktą autorių.
SKUODO KRAŠTAS 