(C) Pranas Šarpnickis

Tapkite mano rėmėjais

Nuotraukoje: 1950m., Jonas Kuliukas stovi priekyje. Nuotrauka iš Irenos Nomgaudienės “Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazija”.

Skuodiškiai pirmąjį spektaklį savo jėgomis pastatė 1908m., o premjera įvyko vasario 24-ąją – prieš 116 metų. Tai buvo trumpa komedija pagal V. Ko­zab­rods­kio pjesę “Dėdė atvažiavo”. Į premjerą tada prisgrūdo per 200 miestiečių.

Tarpukaryje spektaklius statydavo Skuodo šauliai, ugniagesiai, policininkai ir moksleiviai. Beveik kas mėnesį į šaulių salę savo spektaklius atveždavo Šiaulių arba Klaipėdos valstybiniai teatrai. Kultūrinis gyvenimas virte virė.

Ir štai praūžė Antrasis Pasaulinis karas, nudegindamas Skuodą, o 1944m. po baisių mūšių mieste nelaikdamas akmens ant akmens.

Kada sovietmečiu skuodiškių jėgomis buvo pastatytas pirmasis spektaklis ir pagal kokią pjesę?

Skuodiškiai ilgai nelaukė. 1945 metų rugsėjyje, kai Skuodas vis dar dvokė degėsiais, dramos mylėtojai nutarė miesto gyventojams parodyti savo veikalą.

Dabar būtų galima teigti, jog ir idėja, ir tema galėjusi būti “nuleista” iš viršaus, pagal tuometinės okupacinės valdžios nurodymą, tačiau tokiu atveju pirmąjam psektakliui, ko gero, būtų buvusi parinkta kokia nors rusiška pjesė su stipriu ideologiniu tvaiku. Taip nenutiko. Tad jei ir būta kokio nors įsakymo “kultūrinti” žmones, skuodiškiai visgi priiminėjo sprendimus savo galva.  

Visų pirma teatro entuziastams kilo klausimas: “Iš kur gauti pjesę?”. Be jokios abejonės, ją buvo galima nugriebti iš kokios nors, rusiškos literatūros. Į jas nesižvalgė, tačiau ir tarpukario pjeses naudoti buvo pavojinga. Kas gi norėjo užsitraukti nemalonę ir, tarkim, išvažiuoti “atostogų” į Sibirą.

Tačiau išeitis buvo rasta. Pjesę parašyti pasisiūlė Julija Bubelienė. Neilgai trukusi, ją atnešė. Ir be abejo, tai buvo komedija – “Sužieduotuvės”. Absoliučiai originali, skuodiškės sukurta pjesė. Ji buvo apie tai, jog ne turtuose laimė. Ši universali mintis tiko ir to meto ideologams, ir žiūrovams.

Spektaklį režisavo pati autorė. Aktoriais noriais pasisiūlė  Pr. Gūžė, Pakulis, I. Zaleckis, F. Einas. Tačiau reikėjo gimnazistės. Jos vaidmenį sukūrė pati Julija.

Šio pirmojo, pokario spektaklio premjera įvyko Skuodo pradinės mokyklos klasėje. Žiūrovų susirinko tiek, jog pritrūko sėdimų vietų. Jie stačiomis grūdosi tarpduryje, šurmuliavo koridoriuje.

Pasibaigus spektakliui, kažkokia šviesiapūkė mergaitė pribėgo prie režisierės ir įteikė tris šakeles lauko ramunių. Taip žiūrovai atsidėjojo aktoriams už bemieges naktis, repetuojant.

Gerai pavykus pirmam pasirodymui, scenos mylėtojai nenuleido rankų. Vakarais jie skubėdavo pas Mažrimienę – ten vykdavo repeticijos. Bubelienė jau rašė antrąją pjesę “Brolyti, mielas!”. Šįkart apie degtinės žalą. Ir vėl universali mintis, negalinti kliūti jokiems cenzoriams.

Antrojo spektaklio premjera įvyko po mėnesio, 1945-ųjų spalyje. Pjesė buvo trumpa, bet skuodiškiams patiko.

1949 metais žydo I. Mirkio namuose įsikūrė kultūros klubas, būsimų kultūros namų užuomazga, kurie bus pastatyti tik 1963m..

Dabar režisūros ėmėsi mokytojas Jonas Kuliukas. Per metus buvo suvaidinta nemažai veikalų, tame tarpe J. Baltušio “Gieda gaideliai”. Žinoma, nepamirštant ir A. Čechovo “Vyšnių sodo”. O kaip be rusų klasikos?

1950 iki 1952 metais, sugrįžusi iš Liepjos operos ir baleto teatro, Skuodo kultūros klubo (namų) vadove tapo Julija Bubelienė ir netrukus miesto gyventojai išvydo B. Dauguviečio pjesę “Uždavinys”. Tačiau, be abejonės, spektakliams buvo imamos ir rusiškos pjesės, bet dažniausiai komedijos, pajuokiančios pačius rusus, kaip antai A. Ostrovskio “Ne visada kaimui užgavėnės”, Gogolio “Vedybos” ir kitos. Ir visgi didžiausios sėkmės susilaukdavo tuometinių lietuvių rašytojų kūriniai, kaip antai J. Baltušio inscenizacijos.

Tuoj skuodiškiai su savo spektakliais pasileido į gastroles – aplankė Salantus, Kretingą, Ylakius, o 1952m. Klaipėdoje vykusioje dramos kolektyvų apžiūroje su B. Dauguviečio “Uždaviniu” užėmė antrą vietą ir buvo apdovanoti Garbės raštu. Šiame veikale vaidino L. Vasiliauskaitė, T. Baguckis ir kiti.

Netrukus susibūrė choras ir šokių ratelis. Saviveikloje dalyvavo apie aštuoniasdešimt žmonių. Aktyviausi saviveiklininkai buvo P. Pliaterienė, J. ir K. Balsiai, D. ir Pr. Sveisai, Mažūna, J. Atstrauskas, Kuprys ir kiti.

Ir tai buvo laikmetis, kai naktimis girdėdavosi šaudymai, apylinkėse dangų nusšviesdavo gaisrai, kai dieną laidodavo sovietinius aktyvistus ar į Skuodo centrą atitempdavo nužudytų ir išniekintų partizanų kūnus. Skuodiškiai nežinojo, kas jų laukia, tačiau ėjo ir vaidino…

Tapkite mano rėmėjais

(C) Pranas Šarpnickis

PASTABA:Perspausdinant (atgaminant) šio žurnalo (tinklaraščio) turinį, atskiras publikacijas, cituojant yra būtina nurodyti šaltinį (e-žurnalas “Skuodo kraštas”) ir autorių. Bus malonu, jei perspausdinant (atgaminant) publikacijas paprašysite autoriaus leidimo tai atlikti arba informuosite apie tokį faktą autorių.