(C) Pranas Šarpnickis
Tarpukariu veikė trys pradinės lietuvių, žydų ir dar dvi – vokiečių ir latvių, apie kurias mažiausiai žinoma, bet jų nepaminėti būtų tiesiog neatleistina.
Juozas Vyšniauskas knygelėje “Skuodo grafystė”, tvirtina, jog privati vokiečių pradinė mokykla buvusi atidaryta tik 1932m. ir ją lankę 20 vaikų.
Iš tiesų, pirmosios vokiečių pradinės mokyklos turėjo atsirasti dar kuriantis Johanesbergui, apie 1572-1600-uosius, lygia greta kaip ir lietuviška parapijinė mokykla 1614m. Tai būtų logiška, nors apie jos egzistavimą tais senais laikais įvairiuose šaltiniuose nėra jokių užuominų.
Labai tikėtina, jog priklausomai nuo laikmečio ir politinių aplinkybių jos vis kūrėsi ir nyko, ir vėl pakildavo iš pelenų kaip feniksai. Štai yra žinoma, jog 1810m. vokiečių pradinėje mokykloje mokėsi 50 vaikų. Kiek ji gyvavo, nežinia, bet 1863 m. šalia liuteronų-evangelikų kirchės, greičiausiai kunigo Augusto Fridricho von Johanzono (pastoriavusio čia 1861-1866m.) rūpesčiu ir vėl buvo įsteigta parapijinė mokykla vokiečių vaikams, kurią tikriausiai lankė ir kažkiek vietinių latviukų.
Pasak “žemaičio” savaitraščio tarpukariu vokiečių pradinę mokyklą 1928m. atkūrė Skuodo liuteronų-evangelikų bažnyčios pastorius Maksas von Bordelius. Tačiau sprendžiant pagal tų laikų atviruko datą, tai galėjo nutikti dar 1921m.
1938m. čia mokėsi apie 32 vaikai, atvykę iš įvairių Žemaitijos apskričių. Gyveno prie mokyklos įsteigtame bendrabutyje.
Atrodo, jog ta, dviejų komplektų mokykla neturėjo jokio oficialaus statuso, nors buvo vadinama privačia. Apie savo egzistavimą perdaug nesiafišavo, nors ir buvo žinoma. Dienraštis “Vakarai” netgi pastebi, jog “savo buvimą Skuode lyg slepia”, nes neturėjo jokios iškabos. Tik virš durų kabojo užrašas”Arbeit – Liebe – Livht und Freude uber Weg und Haus”.
Kur buvo įsikūrusi ta mokykla irgi nelabai aišku, bet, kaip pastebi dienraštis “Vakarai”, ji įsitaisė ypač patogiai ir veikė “nuosavuose” namuose. Mūsų dienas pasiekė blankus atvirukas su jos pastatu ir Makso von Bordeliuso eilėraštuku po juo. Galima tik spėti, kad ji buvo kažkur miesto pakraštyje.
Latvių pradinė mokykla, išlaikoma valstybės, kaip ir lietuvių mokykla “valdiškuose namuose” įsisteigė 1921m.. Juozas Vyšniauskas mini, jog mokykla neturėjusi nuolatinės vietos, bet ilgiausiai veikusi Skuodo dvaro pastate (Šaulių g. 1), kuriame vėliau įsikūrė “Mūsų žodžio” redakcija. Pirmieji mokytojai buvo latviai Cimermanas ir Grinblataitė. Vėliau čia pradėjo dėstyti Amalija Didžgalvienė ir liūdnai, savo palaidu gyvenimu, pagarsėjusi Alma Silinaitė.
Iš pradžių mokyklą lankė nedaug vaikų (pasak Juozo Vyšniausko – 20), bet po metų jų skaičius išaugo iki 70. Tačiau vėliau, dėl šovinistinio mokytojų nusistatymo, jų drastiškai sumažėjo ir mokykla išgyveno didelę krizę. Mokyklą kuravo Juozapas Urdzė. Iš tolėliau atvykę mokinukai galėjo apsigyventi 10 vietų bendrabutyje – tikriausiai tame pačiame, kuriame dienas leido ir vokiečių vaikai.
4-ąjame dešimtmetyje “pakrikusią mokyklos padėtį”, pradėjusi jai vadovauti, atstatė mokytoja Amalija Didžgalvienė. 1938m. joje veikė du komplektai ir mokėsi 34 mokiniai.
Spauda pastebi, jog ji buvusi gerai aprūpinta, bet žvelgiant 1932-ųjų statistinius duomenis, vaizdas kiek kitoks. Tarkim lietuvių pradinės mokyklos turėjo 228 knygas ir 33 skaitytojus, vokiečių net 500 knygų ir 50 skaitytojų, o latvių tik 68 ir 20 skaitytojų. Kiek žemaitukai perskaitė knygų, duomenų nėra, bet štai vokiečių vaikai jų perskaitė tais metais 300, o latviukai tik 108. Kažkurie iš jų buvo labiau motyvuoti siekti žinių.
(C) Pranas Šarpnickis
PASTABA:Perspausdinant (atgaminant) šio žurnalo (tinklaraščio) turinį, atskiras publikacijas, cituojant yra būtina nurodyti šaltinį (e-žurnalas “Skuodo kraštas”) ir autorių. Bus malonu, jei perspausdinant (atgaminant) publikacijas paprašysite autoriaus leidimo tai atlikti arba informuosite apie tokį faktą autorių.
SKUODO KRAŠTAS 