(C) Pranas Šarpnickis
Tapkite mano veiklos rėmėjais!
Nėra žinių, kada Bareikiai atsirado. Nėra žinių kada miestas nunyko. Netgi tiksliai iki šiol nežinoma kur jis buvo: ar Erkšvos kaimo apylinkėse palei Luobos upę, ar kažkur dabartinės Grūstės vietoje. Tačiau turime faktą, jog jis tikrai egzistavo. Ir tikrai buvo didelis ir prieš dingdamas priklausė garsiąjai Chodkevičių giminei, su kuria siejamas Skuodo, kaip miesto su savo viduramžių teisėmis atsiradimas.
Bareikiai minimi 1568m. karaliaus Žygimanto Augusto revizoriaus Jokūbo Lankovskio sudarytame inventoriuje. Tiesa, originalo neišliko, tik kopija, atsitiktinai pakliuvusi tarp kitų senų dokumentų (1860 metų Vilniaus viešosios bibliotekos ir senienų muziejaus rankraštyje). Tačiau tuo, jog toks originalus dokumentas egzistavo, neabejojama. Tas inventoriaus aprašymas pateikiamas ir 1846m., Vilniuje išleistoje nedidukėje apžvalginėje knygelėje „Opisanie Powiatu Telszewskiego w Gubernii Kowienskiej w dawnem xičstwie zmujdzkiem položonego“.
Bareikiuose buvę net 93 sklypai su namais ir turgaviete! Net 6 gatvės (!): Skuodo, Giesulių (Gėsalų), Inflliantų (Livonijos), Bažnyčios, Platelių ir Dvaro.
Miestui priklausę 86 valakai ir 20 margų ariamos žemės, kuri ribojosi su Gienayciami, Rymozayciow ir Zodwidayciami kaimais.
Valakas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės ploto matavimo vienetas, lygus apie 21 ha. Margas – 0,71 hektaro.
Kiek mieste galėjo gyventi žmonių? Paskaičiuokim… Jei kiekviename iš 93 sklypų su namais gyveno bent dviejų žmonių pora, purvinas gatveles Bareikiuose galėjo trypti 186 žmonės. Jei pridėtume kiekvienai šeimai bent po vieną vaiką – 279. Jei dar pridėtume bent po vieną bobutę ar senuką – 372. Bet jei kiekvienai šeimai pridėtume po du senolius ir po kokius 7 vaikus, galėtume sakyti, jog mieste galėjo gyventi iki 1023 žmonių. Tačiau vaikai mirdavo nuo ligų ir kitokių negandų, senoliai gal nesulaukdavo “brandaus” amžiaus ir įvertinus visokias kitokias galimybes pakratyti kojas, tą skaičių ko gero turėtume skelti perpus. Bet netgi jei tų laikų Bareikiuose gyveno kokie 500 žmonių, tai jau buvo gana daug. Net jei miestiečių būta tik kokie 300, vistiek tiems laikams turėjo būti daug.
Su kuo galėtume palyginti? Po 153 metų, kai minimi Bareikiai, 1721m. Kaunas teturėjo 1600 gyventojų. Po 55 metų, kai minimi Bareikiai, 1623m. Skuode jau gyveno 1150 mietelėnai. Tad ar galėjo 1568m. Bareikiuose gyventi tas tūkstantis? Ko gero, taip. Nes 1628 metais Johanesburgo (Skuodo naujamiesčio) aikštėje stovėjo 13, o aplinkinėse gatvėse 71 troba – viso 84 sklypai su namais. Ir Skuode gyveno 1150 žmonių!
Koks buvo Bareikių statusas? Kaimas, miestelis ar miestas?
Jame buvo turgus. Kvadratinė turgaus aikštė. Tad jei tais laikais Bareikiai turėjo teisę į turgavietę, galėjo vadintis miesteliu.
Tačiau vėl paslaptis – iki šiol nerastas joks teisių suteikimo faktas. Joks! Bet turgus buvo. Aikštė buvo. Bažnyčios stovėjo…
Nėra žinių, kada Bareikiai atsirado, tačiau 1568m. jis vis dar egzistavo. Prabėgus 100 metų, dokumentuose jo neliko. Nesgi kitu atveju Elmanas Meilus 1997m. išleistoje monografijoje „Žemaitijos kunigaikštystės miesteliai XVII amžiaus II pusėje – XVIII a. : (raida, gyventojai, amatai, prekyba)” būtų Bareikius paminėjęs. Nepaminėjo. Gal jam kas praslydo pro akis. O gal paslaptingai dingo patys dokumentai. Paslapčių susijusių su Bareikiais apstu – miestas tarsi buvo, tačiau ryškių pėdsakų tarsi neliko. Visai gali būti, jog miestą sunaikino švedai, nes kaip tik prabėgus 88 metams nuo 1568-ųjų, 1656-ųjų žiemą jų kariuomenė stovyklavo Skuode ir jo apylinkėse – siautė ir plėšikavo. Tad būtų galima tarti, jog miestas buvo apleistas prieš maždaug 362 metus.
Tačiau 13 metų iki karo su švedais, 1643 metų Skuodo grafystės inventoriaus knygoje, kurioje pirmą kartą įrašytos 23 Arkšvos (Erkšvos) kaimo sodybos, Bareikių miestas neminimas. Jei tikrai miestas gyvavo kažkur netoliese, tikrai turėjo būti paminėtas. Tad arba jo ten niekad nebuvo ir stovėjo kažkur prie Grūstės, arba tuo laiku iš jo nebuvo likę akmens ant akmens.
Pasak pasakojimų čia buvusios net 3 bažnyčios. Ar galėjo tiek būti? Ar buvo bent viena? Viena tikrai galėjo būti, nes minima Bažnyčios gatvė. Ar galėjo stovėti dar dvi? Galėjo, bet apie tai kitame pasakojime. Tačiau… nėra žinių ir net apie tą vieną bažnyčią… Jei ji būtų buvus, kokių nors dokumentų tyrėjai būtų radę 1579 m. Žemaičių vyskupijos vizitacijos knygose. Nerado. Tiesa, ta knyga ne visa išliko… Vėlesnėse 1611-1651 metų vizitacijos knygose, kuriose nieko netrūksta ir yra gana išsamios, taip pat jokių užuominų, jokios eilutės. Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 metų generalinio inventoriaus knygoje irgi tuščia. Beje į pastarąją Bareikių bažnyčia galėjo būti neįtraukta, nes čia minimos tik vyskupui priklausiusios bažnytinės valdos. Bareikių žemės vyskupui nepriklausė.
Taigi… iki 1579-ųjų ar 1611-ųjų Bareikių bažnyčia neegzistuoja. Jos nėra, vadinasi nėra iš Bareikių, vadinasi karo su švedais metu, miestas tikrai nebeegzistavo.
Tačiau 1568m. revizoriaus Jokūbo Lankovskio sudarytame inventoriuje Bareikiai minimi. Jei minimi, vadinasi 1568-ais metais miestas kažkur stovėjo. O gal įsivėlė klaida? Juk remiamasi ne originaliu dokumentu, o kopija. Tačiau kopija sena, parašyta dar iki 1860-ųjų, o pats revizorius – karališkasis, ne šiaip sau koks pareigūnas. Juk karalius Žygimantas Augustas įsakė paruošti kai kurių Žemaitijos žemių dovanojimo aktą svarbiam valstybės veikėjui Jonui Chodkevičiui.
Tačiau 1592 metų gegužės 18d. testamente, pagal kurį Skuodą ir Grūstės dvarą su valsčiumi Žemaitijos seniūnijoje, Jonas Jeronimas Chodkevičius paliko savo sūnui Jonui Karoliui Chodkevičiui, Bareikiai jau nebeminimi.
Kas buvo tie 1568-ieji metai?
Tais metais Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas (Zygmunt II August) Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui už nuopelnus valstybei padovanojo Skuodą, Kretingą, Gintališkę, Grūstę ir kelis nedidelius dvarus Gondingos paviete (Plungės raj.).
Teigiama, jog būtent tais metais ponas Jonas ir įkūrė Bareikius (Borejkowo arba Borayki). Tačiau greičiausiai miestas jau stovėjo iki tol, nesgi būtent tais metais, kai jis perėjo Chodkevičių giminei, jis ir buvo inventorizuotas, t.y. po jį pasivaikščiota ir surašyta kokio turto esama. Chodkevičius jo neįkūrė, tiesiog tais metais jam viso labo suteikė naują vardą. Panašiai kaip ir Skuodui – Johanesburgo. Skirtumas tik tas, jog naujas pavadinimas neprilipo, o pats miestas išliko, o Bareikiai paslaptingai per 24 metus dingo, gi jau 1592-aisis Jonas savo testamente jo jau nebepaminėjo.
Kaip Bareikiai vadinosi iki 1568-ųjų? Kurioje vietoje būta to miesto? Kokiomis legendomis jis apipintas? Kas ieškojo to gana didoko miesto ir ką rado? Apie tai kituose pasakojimuose. O antrame pasakojime apie tai, kodėl Chodkevičių giminė save susiejo su Bareikiais.
Rengiant šį pasakojimą remtasi Aušros Šmaižytės, kuri 2009m. baigė Skuodo II-ąją vidurinę mokyklą, 2016m. Vilniaus Universitetą ir įgijo archeologės specialybę, moksliniu darbu. Ačiū jai!
Tapkite mano veiklos rėmėjais!
(C) Pranas šarpnickis
Pastaba: Perspausdinant (atgaminant) šio žurnalo (tinklaraščio) turinį, atskiras publikacijas, cituojant yra būtina nurodyti šaltinį (e-žurnalas “Skuodo kraštas”) ir autorių. Bus malonu, jei perspausdinant (atgaminant) publikacijas paprašysite autoriaus leidimo tai atlikti arba informuosite apie tokį faktą autorių.
SKUODO KRAŠTAS 